bobštė

bõbštė sf. (2) 1. Alk žr. bobšė: Ko tu čia, bõbšte, atėjai? Sk. Žinai ką, bobštele, nueik tu į užeigą rš. 2. priėmėja; žr. boba 4: Bõbštė gemant gimulį priima J. Bobučių, vadinamų bobštėmis, einančių prie gimdyvės, mūsų kaimuose buvo gana daug rš.